Reikalavimai visų tipų stogams įrengti apibrėžiami statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Svarbu pabrėžti, kad jie taikomi tik naujai įrengiamiems arba rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams.
Bendrieji reikalavimai, taikomi visų tipų stogams, yra būti atspariems atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus, ties karnizais neturi susidaryti ledo varveklių, nuo stogo neturi kristi sniego nuošliaužos, juos turi būti saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti. Užlipti ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai.
Stogams įrengti naudojami statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus.
Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Stogai privalo turėti tinkamus nuolydžius lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti naudojami stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema. Stogų šilumos izoliacijos savybės turi atitikti kitų atitinkamų reglamentų reikalavimus.
Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Neleidžiama naudoti tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (dėl cheminės reakcijos, elektros korozijos, terminio poveikio, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgalaikiškumą. Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui.
Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Šių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais.
Šlaitiniai stogai būna įvairių formų:
Specifiniai, vien tik šlaitiniams stogams taikomi reikalavimai skirstomi pagal dangą, kuria ketinama dengti stogą. Daugiausia jie skiriasi būtinų nuolydžių dydžiais ir tvirtinimo prie pakloto nurodymais. Stogo šlaito nuolydis numatomas pagal hidroizoliacinio sluoksnio medžiagą ir stogo konstrukciją. Šlaitinį stogą geriausia daryti paprastos formos, nes sudėtingos formos stogas brangesnis.
Bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10 laipsnių. Bituminės čerpės turi būti pritvirtintos prie pakloto.
Banguoto plaušacemenčio lakštais dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 7 laipsniai. Banguoto plaušacemenčio lakštų pritvirtinimo vietos turi būti ant bangos viršaus. Plaušacemenčio dangoje stogo nuolydžio kryptimi kas 18 m turi būti įrengtos deformacinės siūlės. Kai pastato ilgis siekia iki 25 m, deformacinės siūlės nebūtinos.
Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų ir pereiti pro stogo dangą per skyles plaušacemenčio lakštų bangų paviršiumi. Šios skylės turi būti sandarinamos. Stogo sandūros prie sienų turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti sandarus, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Skarda ant banguoto plaušacemenčio lakštų turi uždengti bent vieną visą lakšto bangą. Stogo vietose, kuriose numatomos praėjimų ir vaikščiojimo zonos, turi būti įrengti ne siauresni kaip 400 mm pločio paklotai.
Lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 25 laipsniai. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti padengtos skarda ir sandarios. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm ir sandarinta. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip per pusę plokštelės pločio, bet ne mažiau kaip 150 mm. Plokštelės turi būti pritvirtintos prie pakloto.
Čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo instrukcijų reikalavimus. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 50 laipsnių, turi būti tvirtinamos visos čerpės. Stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti sandarus. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm.
Užlankais sujungtais skardos lakštais dengtų šlaitinių stogų mažiausias leidžiamas nuolydis – 7 laipsniai. Jei šlaitinio stogo nuolydis mažesnis kaip 25 laipsniai, visos skardos jungtys turi būti su dvigubais užlankais. Karnizų vietose turi būti ištisinis 700 mm pločio lentų paklotas. Stogo plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinto stogo sandūrų su neapšiltintu stogu vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais. Ant stogo šlaito tvirtinamo nuosvyriojo stogo latako vietoje į abi puses po 500 mm nuo šio latako žemiausio taško turi būti įrengtas ištisinis lentų paklotas. Stogo šlaitų susikirtimo vietose, prie švieslangių ir kitose vandens susikaupimo požiūriu pavojingose stogo vietose turi būti dvigubi skardos lakštų sujungimo užlankai.
Užlankais sujungtos skardos stogo danga turi būti dengiama ant medinių grebėstų. Atstumas tarp jų turi būti ne didesnis kaip 200 mm. Stovimieji skardos užlankai turi būti įrengti stogo nuolydžio kryptimi, o gulstieji užlankai turi netrukdyti vandeniui nuo stogo nutekėti ir būti montuojami ties grebėstais. Stogo nuolydžio kryptimi ties stovimosiomis užlankų jungtimis skarda turi būti tvirtinama ne didesniais kaip 600 mm intervalais. Prie vertikalių paviršių skarda turi būti pakelta į viršų ne mažiau kaip 150 mm ir susandarinta.
Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 14 laipsnių. Profiliuotos skardos lakštai ir skardinės čerpės turi būti pritvirtinti. Stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais. Stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Ji turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti sandarus. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm.
Šlaitiniuose stoguose, kurių nuolydis didesnis nei 25 laipsniai, bet mažesnis nei 55 laipsniai, apsaugai nuo sniego nuošliaužų reikia prieš karnizą įrengti 20–30 cm aukščio metalinę tvorelę. Ji įrengiama virš įėjimų, įvažiavimų ir žmonių vaikščiojimo zonų.
Čerpės – geros kokybės ilgalaikė danga. Jos būna įvairių formų, keraminės arba betoninės. Dažniausiai naudojamos presuotos, juostinės su užlankais ir plokščiosios juostinės. Kad čerpės geriau priglustų viena prie kitos, jų kraštuose yra grioveliai ir keteros. Kraigas ir briaunos uždengiamos fasoninėmis čerpėmis. Jų sąlyčio su šlaitu vietos tepamos kalkių arba cemento skiediniu. Latakai išklojami stogo skarda. Čerpėmis skarda užklojama ne mažiau kaip per 150 mm. Čerpių stogo danga – viena patvariausių, jai nereikia ypatingos priežiūros. Jos trūkumas – svoris. 1 m2 sveria apie 40–50 kg, todėl reikia, kad stogą laikančios konstrukcijos būtų labai stiprios ir, žinoma, daugiau medienos gegnėms. Dabar gaminamos ir metalinės bei betoninės ir cementinės čerpės.
Skardos danga daug kartų lengvesnė nei čerpių. Anksčiau ji buvo gaminama iš lakštinės cinkuotos ir necinkuotos skardos. Necinkuotos skardos stogus reikdavo kas 2–3 m. dažyti aliejiniais dažais. Cinkuotus stogus dažyti būtina po 7–10 metų. Dabartinės modernios skardos dangos yra ir cinkuotos, ir padengtos polimerine danga, tad atrodo puikiai ir po keliasdešimties metų. Jos gaminamos įvairių profilių.
Šiuolaikiniai plieno lakštai yra tvirti, lengvi, lengvai apdorojami ir tvirtinami, tokiai dangai sumontuoti nereikia ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių, tad stogo dengimo darbai vyksta itin sparčiai. Atsižvelgiant į konkretaus stogo konfigūraciją, lakštai gamykloje pagaminami ir į statybvietę pristatomi tiksliai reikiamo ilgio. Įprastai individualaus namo stogo vieno šlaito ilgis neviršija 6–10 m, tad plieno lakštai vienas su kitu jungiami tik kraštais. Minimalus dangos jungčių skaičius savaime užtikrina puikų stogo dangos sandarumą, bet geriausias stogo funkcionalumas, ilgalaikiškumas ir estetinė išvaizda pasiekiama, kai stogui pasirenkamos visos vieno gamintojo dalys: danga, kokybiški tvirtinimo sraigtai, lietaus nuvedimo sistema, stogo saugos elementai. Plieno lakštų spalvų, profilių raštų pasirinkimas yra labai didelis, tad sprendimą ras bet kurio architektūrinio stiliaus mėgėjas. Ilgametę patirtį turintys gamintojai taip ištobulino plieno lakštų polimerines dangas, kad gali garantuoti ilgiausiai išliekančią, nepakitusią spalvą, palyginti su kitomis stogų dangomis, joms nereikia specialios priežiūros metams bėgant, jos nekerpėja ir nesamanoja.
Profilių rašto pasirinkimo galimybės priklauso nuo stogo nuolydžio. Jei stogas turi 14 laipsnių ar didesnį nuolydį, galima laisvai rinktis bet kokio, t. y. čerpinio, trapecinio ar klasikinio užlankų profilio rašto plieninę dangą. Stogams, turintiems šiek tiek mažesnį nuolydžio kampą, bet ne mažesnį nei 11 laipsnių, galima rinktis trapecinius profiliuotus lakštus, o jei stogo nuolydis minimalus, bet ne mažesnis nei 7 laipsniai – galima rinktis tik itin sandarius, užlankų ar valcuojamus profilius. Beje, klasikiniai užlankų lakštai patrauklūs ir tuo, kad jų tvirtinimo sraigtai yra pagaminti iš nerūdijančiojo plieno, o dedant kitą lakštą visiškai paslepiami po danga, iš išorės nematomi. Tad yra mažiau galimybių, kad ant tokio stogo užsilaikys lapai, spygliai ar kt. nešvarumai. Maksimalus nuolydžio kampas, taikomas plieninei stogo dangai, – neribojamas, neretai trapeciniai ar užlankų profiliai naudojami ir kaip sienų danga.
Dengiant stogą plienine danga, nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių – grebėstų konstrukcijos. Jei pasirenkamas čerpinis profilis, tarpai tarp grebėstų centrų turi atitikti to profilio bangos ilgį. Labiausiai rinkoje paplitę 35 cm bangos ilgio profiliai, tad ir tarpai tarp grebėstų centrų turėtų būti 35 cm. Tačiau būna ir kitokių bangos ilgių čerpinių profilių, pavyzdžiui, 33, 40 cm ar kt., tad didesnę profilių raštų pasirinkimo galimybę turės tie, kas dangą rinksis šiek tiek anksčiau, dar prieš dėdami grebėstus. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į pirmųjų dviejų grebėstų įrengimo vietas, matuojant nuo karnizo, o tada kitus montuoti pagal atitinkamą bangos ilgį. Jei pasirenkama klasikinė užlankų stogo danga, rekomenduojama rinktis platesnius grebėstus ir juos montuoti mažesniais atstumais, ypač vietose, kur žiemą gali susidaryti didesnės sniego sankaupos: prie karnizų, ties sniego užtvaromis. Kuo labiau įrengiant šią vietą taupoma, kuo didesni tarpai tarp grebėstų – tuo didesnė galimybė, kad užlankų danga susibanguos veikiama sniego svorio ar vaikščiojant stogdengiams. Jei pasirenkama trapecinių profiliuotų lakštų danga, reikalavimai, keliami grebėstams, – minimalūs, svarbiausia, tik kad gegnių grebėstų konstrukcija būtų tvirta. Bet kuriuo atveju, prieš imantis grebėstų montavimo darbų, pravartu peržiūrėti gamintojo pateikiamas montavimo instrukcijas. Jose pateikiami ir visi reikiami atstumai, montavimo eilės tvarka ir rekomenduojami grebėstų matmenys.
Dažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą lietui lyjant bus girdimas barbenimas. Specialistų nuomone, jei stogas ar palėpės perdengimas bus tinkamai apšiltintas, triukšmo namo viduje nesigirdės. Dažniausiai naudojamas bent 20–25 cm šiltinamasis mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis puikiai izoliuoja ir garsą. Kad būtų lengviau suvokti, galima įsivaizduoti kambarį be durų, kurio visos sienos yra 25 cm storio ir pilnos mineralinės vatos – tokiame kambaryje neišgirsite ir gana garsiai leidžiamos kaimynų muzikos.
Žmonės neretai mano, kad metalinis stogas vasarą greitai įkaista, tačiau tai taip pat tik mitas, jei stogas yra apšiltintas ir tarp šilumos izoliacijos ir stogo dangos yra tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai. Ventiliuojamąjį oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Tad įkaitęs oras neužsilaiko, šilumai nėra jokios galimybės įveikti storą apšiltinimo sluoksnį ir patekti į pastato vidų.
Pastaruoju metu Lietuvos rinkai pateikiamas didelis asortimentas iš Vakarų bei Rytų Europos šalių, taip pat ir iš Amerikos įvežtų bituminių, polimerinių, hidroizoliacinių medžiagų stogams dengti. Jomis dengiami dažniausiai sutapdintieji stogai. Tačiau tarp jų yra ir medžiagų, skirtų šlaitiniams stogams dengti. Tai – bituminės stogo čerpės, klojamos ant kietų ir lygių paviršių. Dengiant stogą jomis, pagrindas turi būti lygus, tvirtas ir nelankstus. Minimalus stogo nuolydžio kampas turi būti 11 laipsnių.