Šiandien daugumos naujai statomų individualių namų pamatai yra gręžtiniai. Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tokiu pačiu principu dirba spraustiniai, kaltiniai, stulpiniai pamatai. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai – skiriasi jų gręžimo ir betono užpylimo technologija.
Gręžtinių pamatų įrengimo žingsniai:
Grunto tyrimai – be grunto tyrimų joks konstruktorius pamatų projekto neruoš, o rimtas statytojas nestatys. Pastato plote gręžiami du ar trys 6m gylio gręžiniai. Grunto tyrimų metu tiksliai nustatomos sklype esančio grunto charakteristikos, o pagal tai parenkamas gręžinio gylis, betono klasė ir kt.
Projektas – Konstruktorius įvertina grunto savybes, architektūrinius sprendimus ir statinio jėgas, apskaičiuoja apkrovas ir paruošia optimalų pamatų projektą. Jis ir sprendžia, kuris pamatų tipas ir konstrukciniai sprendimai yra geriausi.
Grunto valymas – nuo pamatų ploto nuimamas viršutinis grunto sluoksnis iki polių viršaus altitudės. Vėliau šis plotas turi būti užpilamas vandeniui laidžiu gruntu (smėliu, žvyru, skalda).
Gręžiniai – gręžtinius pamatus sudaro dvi dalys – poliai ir juos jungianti antžeminė dalis – rostverkas. Atstumas tarp gretimų gręžinių centrų turi sieki 1-2,5 m. Populiariausias gręžinio skersmuo – 30 cm, bet gali būti ir 45 ar 60 cm. Gręžinys gręžiamas iki 2-3 m gylio arba giliau (kol atsiremia į kietą gruntą). Poliai armuojami virintu ar rištu erdviniu karkasu. Jis neturi liestis prie gręžinio sienelių ir dugno. Prieš betonavimą gręžinio dugnas sutankinamas. Poliai užbetonuojami.
Amortizatorius – tarp polių guldomi polistirolo lakštai. Jų paskirtis nėra tik šiluminė izoliacija. Pagrindinė po rostverku guldomo polistirolo paskirtis – kilsnaus grunto jėgų amortizavimas. Mat sklypo plote įšalęs gruntas gali iš apačios pamatą kelti. Polistirolas tas ledo sukeltas jėgas slopins. Po rostverku guldomas kietas EPS arba ekstruzinis XPS polistirolas.
Karkasas – viršutinė pamato dalis arba rostverkas polius sujungia į vieną konstrukciją ir poliams pastato apkrovas paskirsto proporcingai. Prie gręžinio armatūros tvirtinamas rostverko karkasas. Jį sudaro 10, 12 ar 14 mm skersmens horizontali darbinė ir 6, 8 ar 10mm skersmens konstrukcinė armatūra.
Klojiniai – iš abiejų karkaso pusių montuojami klojiniai. Užbetonuoti jie suformuoja rostverko siją. Klojinius reikia labai gerai įtvirtinti, nes betonas gali juos deformuoti ir pamatas liks kreivas.
Mes rekomenduojame naudoti U formos liktinius klojinius. Įrengiant U formos liktinį klojinį vienu įrengimo etapu atliekamos dvi darbo fazės: suformuojamas klojinys rostverko išliejimui ir apšiltinami pamatai iš trijų pusių. Darbas atliekamas daug greičiau ir nereikia nuomotis ar įrenginėti klojinių.
Betonavimas – į sutvirtintą klojinį pilamas betonas. Jis armatūrą turi dengti saugiu 3-5 cm sluoksniu. Betonas suvibruojamas, jo viršus horizontaliai užlyginamas.
Džiūvimas – betonas džiūna pamažu. Labai svarbios pirmosios betono stingimo paros. Drėgmė iš jo turi pasišalinti tolygiai, todėl karštomis dienomis betoną būtina saugoti nuo perkaitimo ir drėkinti. Vėsiu metų laiku betoną reikia saugoti nuo peršalimo. Jeigu labai drėgna ir džiūvimas vyksta lėtai, rostverko siją atpalaidavus klojinius reikia ventiliuoti. Sienų mūrijimo darbus galima pradėti ne anksčiau kaip po 7 parų. Betonas visiškai sukietėja po 28 parų.
Klojinių nuėmimas – klojiniai nuimami tuomet, kai betonas pakankamai sutvirtėja. Betono kokybei gali kenkti ir pernelyg ankstyvas, ir pernelyg vėlyvas klojinių nuėmimas.
Šiltinimas – pamatas šiltinamas pagal projektinius sprendimus. Gali būti numatytas šiltinimas tik iš vidinės arba išorinės pamato pusės. Galima rostverką šiltinti ir iš abiejų pusių. Iš išorės šiltinama ekstuziniu polistirenu, kuris yra atsparus ekstremalioms gamtinėms sąlygoms, iš vidaus tvirtu EPS 80, EPS100 polistirenu. Polistirolą reikia priklijuoti sepacialiai tam pritaikytais klijais CT84 ir kt.
Hidroizoliacija – hidroizoliacija drėgname ar molingame grunte būtina. Rostverkas visada hidroizoliuojamas nuo aukščiau esančios sienos pusės. Tam labai tinka ritininė hidroizoliacija. Pamato vidinę ir išorinę puses tepti dervomis nėra būtina.
Užpylimas – pamato vidus užpilamas vandeniui laidžiu gruntu. Tinka smėlis ir žvyras. Molis netiks, nes jis į save sugeria drėgmę ir ilgai sėda. Supiltame grunte išvedžiojamos komunikacijos.