Juostiniai pamatai būna dviejų tipų: monolitiniai ir surenkamieji. Monolitiniai pamatai įrengiami rečiau. Jie sudaro standesnį pamatų rėmą, tačiau įrengimas trunka gerokai ilgiau, nei montuojant pamatus iš surenkamų blokų. Monolitinius pamatus rekomenduojama įrengti, kai namas statomas ant besiplečiančio grunto (molingo, smėlingo ar stambiablokio grunto, kuriame daugiau kaip 15 proc. molio priemaišų), tokiu būdu sumažinant pamatų deformacijos tikimybę. Toks juostinių pamatų įrengimas pasiteisina tik tuo atveju, kai statinys yra didesnis nei dviejų aukštų ir statomas iš plytų ar blokelių. Pastačius lengvesnį, pavyzdžiui medinį namą, ant taip įrengtų pamatų besiplečiantis gruntas vis tiek gali sukelti deformacijas. Tokiu atveju namas gali pradėti judėti kartu su pamatais.
Tvirtame grunte įrengiant sekliuosius juostinius pamatus (be rūsio) pamatų duobė gali būti kasama minimalaus gylio, t.y. giliau arba iki įšalo lygio (apie 1,2 m) ir giliau gruntinio vandens. Juostiniai pamatai įrengiami, jeigu laikančiųjų sienų medžiaga yra sunkesnė, pavyzdžiui blokeliai su plytine apdaila, mūras. Jeigu namo sienos yra iš lengvos medžiagos, o grunto savybės geros juostiniai pamatai nebus pilnai efektyvūs. Tokiu atveju pakanka sekliųjų stulpinių pamatų, kurie bus pigesnis variantas.